Baguetee kepimo konkursas įvyko kovo mėn. 18d. UAB „Malsena Plius“ kepyklėlėje. Jame dalyvavo įmonės technologė, kepėja ir trys studentai: Diana Krištopaitytė, ATF MT14A gr. duonos kepimo technologijos specializacijos studentė ir Kauno kolegijos studentai. Konkurso tikslas – iškepti prancūzišką batoną – baguetee. Kepinius vertino buvęs įmonės generalinis direktorius  Gintautas Migonis. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinami kepiniai: plutos traškumas, minkštimo akytumas, paviršiaus pjūviai, skonis, kvapas ir spalva. Prizas – 1000 eurų bei įvairių miltų rinkinys.

Konkursą laimėjo Diana Krištopaitytė, Maisto technologijos studijų programos II kurso studentė. Sveikiname I-os vietos laimėtoją.

Maisto technologijos katedros vedėja Laimutė Milašienė

Informuojame, kad nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 8 d. Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) priims papildomas paraiškas socialinei stipendijai gauti. Paraiškos yra teikiamos elektroniniu būdu fondo interneto tinklalapyje autorizuojantis per elektroninę bankininkystę arba elektroninio parašo sistemas (vadovą, kaip užpildyti ir pateikti elektroninę paraišką rasite čia). Studentas turi teisę gauti vieną socialinę stipendiją per semestrą. Atkreipiame dėmesį, kad papildomo priėmimo metu skirta socialinė stipendija mokama ne nuo semestro pradžios, o už likusį semestro laikotarpį.

Socialinės stipendijos yra mokamos studentams, kurie atitinka vieną iš šių kriterijų:

• yra iš nepasiturinčių šeimų ar vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
• turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
• yra ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.Socialinės stipendijos neturi teisės gauti studentai, kurie:

• neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnį;
• yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje arba yra akademinėse atostogose;
• aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą.Socialinės stipendijos mokėjimas nutraukiamas:
• Socialinės stipendijos dydis – 3,25 BSI (šiuo metu 123,50 Eur per mėnesį). Studentui gali būti skiriama viena socialinė stipendija per studijų semestrą.Socialinė stipendija yra pervedama į asmeninę studento sąskaitą kiekvieno mėnesio pabaigoje (iki 27 d.).

• studentui baigus studijas pirma numatytos studijų baigimo datos;
• nutraukus studijas ar pašalinus studentą iš aukštosios mokyklos;
• suteikus studentui akademines atostogas ar laikinai sustabdžius studijas;
• atsiradus ir (arba) paaiškėjus Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta socialinė stipendija.

Socialinę stipendiją gavęs studentas, nutraukęs studijas, išbrauktas iš studentų sąrašų, baigęs studijas pirma numatytos studijų baigimo datos, sustabdęs studijas ar išėjęs akademinių atostogų, taip pat pakeitęs studijų programą, privalo raštu apie tai pranešti Valstybiniam studijų fondui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Čia rasite daugiau informacijos apie socialines stipendijas.

Papildomą informaciją jums suteiks
Valstybinio studijų fondo
Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus
Vyriausioji specialistė Viktorija Vigėlienė
Tel. (8 5) 264 7153
El. p. viktorija.vigeliene@vsf.lt

Kviečiame į tarptautinės savaitės renginius. Pranešimus skaito specialistai iš Belgijos, Italijos, Suomijos, Turkijos ir kt. šalių. Renginio programą rasite čia.

Tikriausiai nėra tokio žmogaus, kuris nors kartą nebūtų troškęs atsidurti kito vietoje. Kartais puikaus bendradarbiavimo dėka, tokia galimybė suteikiama labiausiai to norintiems.

Šįkart svajonėms virsti realybe padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Kinologijos skyriaus viršininkas Kęstutis Kriaučiūnas ir Vilniaus kolegijos Veterinarinės medicinos katedros vedėja Rūta Karalienė. Jie pasirūpino, kad net 15 veterinarijos studijų programos pirmo kurso studentų turėtų galimybę savaitei pasijausti kone tikrais kinologais.

Iki pat gegužės mėnesio studentai gali stebėti, kokia yra kinologų kasdienybė, ką reiškia kiekvieną dieną dirbti su keturkojais ir būti kinologais. Nemažiau svarbu susipažinti su visa pagrindine dresūros įranga, salėmis, aikštelėmis. Taip pat ir su kinologų kasdienybe, patalpomis.

Atsiradus progai, studentams suteikiama galimybė iš arti pamatyti ir pasieniečių darbo postus, kartu su profesionalais vaikščioti patruliavimo mokymosi metu.

Visi centro darbuotojai geranoriškai atsako į iškilusius klausimus, todėl praktinių mokymų metu kiekvienas studentas gali sužinoti viską, ko iki šiol nežinojo apie pasienio kinologus.

Atsakymas smalsiausiems – norint dirbti pasienio kinologais, būtina baigti Pasieniečių mokyklą arba (turint aukštąjį išsilavinimą) lankyti specialius kursus. Nereikėtų pamiršti, kad privaloma ir tinkama fizinė būklė.

Savo įspūdžiais dalinasi Vilniaus kolegijos veterinarijos studijų programos pirmo kurso studentė Aura Jankūnaitė:

„Praėjusi savaitė buvo neeilinė – turėjome progą stebėti kinologų ir jų šunų kvalifikacijos tobulinimą. Tiksliau ne vien žiūrėjome, bet ir patys ėjome mišku, palikdami pėdsakus šunims, pagal nurodymus mėtėme daiktus.

Taip pat stebėjome, kaip mokosi jaunesni šunys: nuo kokių pratimų pradedama juos mokyti žmonių ar daiktų paieškai bei patruliavimui.

Nemažai sužinojome ir apie šunų dresūros principus. Buvo įdomu stebėti, kaip mokosi tarnybiniai šunys, kiek daug tikslumo iš jų reikalaujama. Nors tuo pačiu – kaip pasieniečių šuo skiriasi nuo namų augintinio. Tikėjimas tuo, ką daro, puikiai jaučiamas ne tik iš kinologų, bet ir iš jų šunų.

Tiesa, pasak kinologų mokytojų, visų pirma reikia išmokyti žmogų, kaip dirbti su šunimi, o tik tada pradėti mokyti patį šunį. O tai patvirtino kiekvienas dresūros pratimas – visų pirma išsiaiškinama užduoties esmė, o tik tada jis atliekamas.

Didžiausią įspūdį mokymų metu paliko kinologų atsidavimas ir meilė savo darbui: mokytojai su užsidegimu perduoda savo patirtį (nevengia net ir ant žemės keturiomis atsistoti, kad tik būtų aiškiau), o besimokantieji gilinasi į kiekvieną detalę.

Nors dažniausiai ateiti į visai nepažįstamą aplinką būna gana sudėtinga, tačiau praktinių mokymų metu galėjome pasijusti pilnateisiais kolektyvo nariais. Už tai reikėtų dėkoti visiems (ir kiekvienam atskirai) centro darbuotojams, kurie be jokių priekaištų ar nepasitenkinimo paaiškino svarbiausius dalykus.

Turbūt visi esame girdėję posakį: „pas kitus ir žolė žalesnė“. Ką gi, galiu drąsiai teigti, kad pas kinologus ji tikrai žalesnė – kitaip tariant, mėgstamas darbas atperka daug ką, todėl tikiu, kad su VSAT kinologais susitikau ne paskutinį kartą.“

Veterinarinės medicinos katedra