„Einant paskutiniams mokslo metams mokykloje, pradėjau sukti galvą, kuo aš norėčiau būti ateityje. Visą savo gyvenimą buvau apsuptas gyvūnų, nuo mažumės jaučiau trauką keturkojams ir ne tik. Praleistos vasaros pas močiutę ūkyje tikrai palengvino apsisprendimą dėl ateities. Namuose taip pat striksėdavo keletas šunų ir katė, todėl nieko nedvejodamas pradėjau ieškoti profesijos, kuri būtų susieta su gyvūnais. Pradėjęs domėtis, atradau Vilniaus kolegijoje siūlomas Veterinarijos studijas, kurios atrodė kaip tramplinas man, pasiekti tai, ko norėjau visą gyvenimą.
Pirmi įspūdžiai atvykus į sostinę buvo malonūs. Kolegijos darbuotojai nuteikė mokslo metams, katedros ir klinikos vadovai taip pat mus šiltai sutiko, smagu buvo matyti, kad tiek daug jaunų studentų taip pat nori pasisemti žinių. Pirmieji metai atrodo tiesiog praskriejo, nauji draugai, naujas miestas, kitokie mokslai, nei buvo mokykloje, paskaitos ilgesnės nei pamokos, tačiau adaptacijos periodas praėjo ganėtinai sklandžiai. Mokslai buvo ganėtinai sunkūs, tekdavo nemažai pasėdėti prie knygų ir daug ką išmokti. Pirmieji gyvūnų anatomijos koliokviumai skambėjo iš ties bauginančiai, tačiau su didelėmis pastangomis ir gerbiamo dėstytojo A. Paukštės pagalba, viskas praėjo be jokių keblumų. Dauguma studentų mano, kad pasirinkę studijas kolegijoje galės šiek tiek atsipalaiduoti, tačiau, mano nuomone, ten darbo buvo tikrai ne mažiau nei universitete. Žinoma, didžiausias privalumas mums, kad galėjome mokytis stebėdami tikras situacijas, nes mūsų kolegijoje yra ir veterinarijos klinika. Turėdavome netgi budėjimus, kai asistuodavome ten dirbantiems gydytojams. Tai buvo išties vertinga praktika, nes galima susidaryti įspūdį nuo pat pirmojo kurso, ar tu tikrai nori būti tuo, ko tikėjaisi rinkdamasis studijas.
Mano paties darbo karjera prasidėjo antrojo kurso pavasarį, kai per mūsų klinikos budėjimą dėstytojas pasiūlė apsilankyti „Jakovo veterinarijos centre“, kuriame iki šiol ir dirbu. Tai tikrai skyrėsi nuo mano matyto darbo fakulteto klinikoje, tačiau mane tai dar labiau motyvavo siekti kuo geriausio rezultato. Pirmus metus vaikščiodavau po paskaitų į kliniką, mokydavausi mūsų darbo subtilybių. Į kliniką eidavau visada, kai turėdavau laiko, taip antrieji studijavimo metai ir praėjo dar greičiau nei pirmieji. Kartais jausdavausi labai išvargęs, bet viduje labai laimingas, kad tokiam dideliam kiekiui mažųjų draugų pavykdavo padėti ir laimingi šeimininkai keliaudavo su jais namo. Baigus studijas klinikos vadovas doc. dr. Jakov Šengaut pasiūlė likti jo įkurtoje klinikoje ir dirbti ten visu pajėgumu. Tai buvo geriausias mano sprendimas, nes tai atvėrė dideles karjeros galimybes. Šiuo metu turiu privilegiją dirbti su geriausia ir įvairių specializacijų veterinarijos gydytojų komanda, iš kurių galiu semtis daug naudingų žinių, dirbti su įvairia įranga ir sudėtingomis programomis, kad kuo greičiau ir efektyviau galėčiau padėti pacientams.
Dirbdamas šioje veterinarijos klinikoje taip pat turiu galimybę važinėti pas pacientus į namus ir atlikinėti tam tikras procedūras, kad įbauginti gyvūnėliai, kuriems kelionės sukelia didesnį stresą ir trukdo visiškai pasveikti, galėtų savo guolyje ramiai gydytis ir greičiau vėl bėgioti ir žaisti. Be viso šito, klinikos vadovas mums, asistentams, surengia įvairius mokymo kursus, vieni įspūdingiausių mokymų buvo anesteziologijos kursai, kurie padėjo dar labiau gilintis į savo specialybę.
Kadangi veterinarija dideliais žingsniais žengia į priekį ir mažai atsilieka nuo žmonių medicinos, tai ir mes, veterinarijos specialistai, turim puikią galimybę siekti savo užsibrėžtų tikslų, kuriems, mano atžvilgiu, ribų nematyti. Nenustokite siekti savo užbrėžtų tikslų ir gyvenimas Jums nusišypsos!“.
