Aš esu Jelena – moteris, kuri visą gyvenimą dirbo buhaltere, tačiau būdama 44 metų nusprendė iš esmės pakeisti savo profesinį kelią ir įstoti į Vilniaus kolegiją studijuoti kraštovaizdžio dizainą. Šį sprendimą paskatino mano ilgametė meilė sodui ir augalams. Mano puoselėta aplinka ne kartą buvo įvertinta Klaipėdos rajone, laimėjusi ne vieną apdovanojimą, įskaitant ir „Gražiausios sodybos“ titulą. Besimokydama kolegijoje, netikėtai atradau dar vieną aistrą – floristiką. Studijų metais, be kraštovaizdžio dizaino, ėmiau gilintis ir į gėlių komponavimą, jų estetiką bei emocinę reikšmę. Tai tapo mano vidine terapija ir kūrybine saviraiška. Per trejus studijų metus įgijau ne vieną, o net dvi profesijas – kraštovaizdžio dizainerės ir floristės. Floristiką atradau pandemijos metu, kai visame pasaulyje tvyrojo įtampa ir nerimas. Norėjau kurti kažką, kas suteiktų žmonėms džiaugsmo, šviesos ir gerų emocijų. Pradėjau kurti puokštes iš savo užaugintų gėlių, o ši veikla mane taip įtraukė, kad tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Dabar kuriu autorines puokštes, kurios atspindi mano emocijas ir pasaulėžiūrą. Gėlės mano rankose gimsta nuo sėklytės iki galutinio kūrinio, o tai suteikia ne tik pasitenkinimą, bet ir ypatingą ryšį su gamta. Neapleidau ir kraštovaizdžio dizaino. Žmonės kreipiasi į mane su prašymais sukurti sodą arba gėlyną, kuris atspindėtų mano stilių ir estetiką. Jie visiškai pasitiki mano vizija, nereikalauja detalių projektų ar derinimų – tiesiog nori turėti tokią aplinką, kokią sukūriau aš. Šiandien ne tik kuriu puokštes ir konsultuoju žmones, bet ir vedu kūrybines dirbtuves floristinėmis temomis. Į mano dirbtuves atvyksta ne tik dalyvės iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš skirtingų pasaulio šalių. Man tai yra ypatingai svarbu, nes mano tikslas – ne tik perduoti žinias apie floristiką, bet ir suteikti moterims erdvę, kur jos gali jaustis laisvai, bendrauti, dalintis moteriška energija ir įkvėpti viena kitą. Kūrybos procesas, gėlių prisilietimas ir bendrystė leidžia dalyvėms pasisemti ne tik naujų įgūdžių, bet ir pozityvių emocijų. Aš džiaugiuosi, kad galiu visa tai patirti pati ir perteikti šį jausmą kitiems žmonėms. Kiekviena sukurta puokštė, kiekvienas susitikimas su žmonėmis – tai dalis mano kelio, kuris prasidėjo Vilniaus kolegijoje ir tęsiasi iki šiol, suteikdamas man neišmatuojamą džiaugsmą.
