Agrotechnologijų fakultete 2024 m. vasario 8 d. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) nacionaliniai kontaktiniai atstovai (angl. National Contact Points (NCP)) pristatė Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ iššūkius ir galimybes Agrotechnologijų ir Ekonomikos fakultetų tyrėjams.
Pranešėjos ir susitikimo diskusijų moderatorės – programos „Europos horizontas“ antros veiklos srities „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas 6-tos veiksmų grupės Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka nacionaliniai kontaktiniai asmenys Irena Kuzminskienė ir Lina Liepytė bei ES misijų (Sveikas dirvožemis ir maistas bei Prisitaikymas prie klimato kaitos) nacionalinis kontaktinis asmuo Jolanta Revaitienė.
Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) veiklos tikslas – teikti projektų pareiškėjams naujausią aktualią informaciją bei visapusiškas konsultacijas įvairiais programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais. NCP misija – profesionaliai ir kokybiškai prisidėti prie programoje „Europos horizontas“ numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, siekiant, kad ši programa taptų žinoma ir atvira visiems potencialiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo sektoriaus ar veiklos srities.
Nauja bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ pakeitė 2014–2020 m. vykusią programą „Horizontas 2020“. Programos tikslas – užtikrinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Programa „Europos horizontas“ apima tris veiklos sritis (angl. Pillars). (1) „Aukšto lygio mokslas“ (Europos mokslo taryba (ERC), Marie Skłodowska-Curie veiksmai (MSCA), Mokslinių tyrimų infrastruktūra); (2) „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“ (šešios veiksmų grupės: Sveikata; Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė; Saugi visuomenė; Skaitmeninės technologijos, pramonė ir kosmosas; Klimatas, energija ir mobilumas; Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka); (3) „Inovatyvi Europa“ (Europos inovacijų taryba (EIC), Europos inovacijų ekosistemos, Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT)). Visos veiklos sritys grindžiamos tarptautinio bendradarbiavimo, atvirojo mokslo bei partnerystės horizontaliaisiais principais. Horizontalioji sritis „Pažangos sklaida ir Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtra“ yra skirta mažinti mokslo kokybės ir inovacijų atotrūkį tarp Europos šalių. Šiai programai įgyvendinti planuojama skirti beveik 95,5 mlrd. eurų.
Europos partnerystės – tai vienas metodų, kuris taikomas įgyvendinant programoje „Europos horizontas“ numatytus tikslus. Partnerystėmis papildoma esama politikos sistema, sprendžianti pasaulinius ir ES uždavinius, dėl kurių įgyvendinimo susitaria ir įsipareigoja atitinkami sektoriai. Sprendžiant klimato ir aplinkos kaitos uždavinius, siekiant Europos technologinės lyderystės ir atviros strateginės autonomijos bei užtikrinant tvarų ir integracinį ekonomikos atsigavimą, nenuoseklios mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pastangos turi būti nukreiptos į bendrą pertvarkos procesą.
Dėkojame Lietuvos mokslo tarybos Nacionaliniams Kontaktiniams Atstovams ir linkime Kolegoms sėkmės dalyvaujant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijose bei Europos partnerystėse, kurias remia programa „Europos horizontas“, skatinanti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su visuomenės uždaviniais ir pramonės technologijomis tokiose srityse, kaip skaitmeninė ekonomika, klimatas, žemės ūkis, maistas ir gamtos ištekliai.
