Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Vilniaus miesto švietimo įstaigų bendruomenių ekologinės savimonės ugdymas tiriant aplinką“, rugsėjo 3 d. vyko atvirų durų diena, o rugsėjo 27 d., spalio 4 d. ir 17 d. seminarai.
Rugsėjo mėn. 3 dieną buvo atvirų durų diena Vilniaus kolegijos, Kraštotvarkos ir agroverslo technologijos katedros, Lietuvos retų ir saugomų augalų kolekcijoje, mokymai ugdytiniams bei seminaras pedagogams „Aplinkos bioindikaciniai tyrimo metodai ir patyriminis ugdymasis”.
Seminaro, vykusio rugsėjo 27 d., metu Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros doc. dr. Vilma Kisnierienė skaitė paskaitą „Ar jaučia augalai, kaip jie bendrauja?”. Renginyje buvo diskutuojama, kaip parodyti, kad augalai jaučia ir bendrauja vieni su kitais, kokiais metodais galima užregistruoti, kad augalai gali girdėti, kaip galima suprasti, kad augalai informaciją apie išorinę aplinką analizuoja, ją perduoda kitiems, o po to imasi veiksmų. Seminare kalbėta, kodėl galima teigti, kad bendravimui augalai naudoja požeminį „internetą“, kaip sužinoma, kad augalai gali būti ir altruistai, ir konkurentai, ir vabzdžiaėdžiai? Dr. O. Motiejūnaitė pristatė tyrimus gamtoje, mikropasaulio pažinimą, kiti katedros dėstytojai dalijosi gerąja patirtimi.
Spalio 4 d. vykęs seminaras buvo skirtas Pasaulinės gyvūnijos dienos minėjimui. Seminaro dalyviai aplankė gyvūnus gyvūnų globos organizacijoje „Lesė. Seminaro metu aptarta, kurie augalai vadinami gyvūnų vardais. Jų nemažai: vieni labai gerai žinomi, kiti nė negirdėti. Nuo šunažolės, šunramunio ar vilkauogės iki vilkžvelgės, varnakojės, vilklamsčio, varnarūtės, papūgmedžio, ožūnio, ožiarūčio ir dar daug kitų augalų. Nuotaikingas ir gana triukšmingas buvo tyrimas. Tyrimo rezultatas – spalvingai nudažytas audinys, tikras meno kūrinys! Buvo nustatyta, kaip ir kokie augalai nudažo audinį.
Pedagogai su Vilniaus kolegijos „VikoFlora“ dekoratyvinių augalų želdinimo centro vadovu Tomu Čižoku ir vyr. specialiste Alina Rokiene iš gamtinės žaliavos gamino gyvūnus. Dalyvius sužavėjo miskanto ir vilnotosios notros švelnumas. Iš aromatinių augalų pačių paruošta arbata buvo išties kvapi.
Spalio 17 dienos seminaras „Žaliosios edukacinės erdvės ir jų naudojimas aplinkosauginiame ugdyme“ prasidėjo pranešimu „Spalvota palangė” apie plastiko žalą. Seminare pristatyti įvairūs edukacinių erdvių pavyzdžiai, aptartos jų naudojimo ugdymo procese galimybės. Renginio pabaigoje pedagogai turėjo galimybę sukurti floristines kompozicijas iš gamtinių medžiagų.
Kviečiame dalyvauti mokslinėje ekologinio švietimo konferencijoje „Ekologinio švietimo darbai, problemos ir įžvalgos ateičiai“, kuri vyks 2018 m. lapkričio 15 d. Konferencija skiriama Ekologinio švietimo Lietuvos tautinėje mokykloje koncepcijos autorės, aplinkosauginių ir gamtotyrinių veiklų iniciatorės, profesorės Elenos Šapokienės 90-čiui.
Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedra
