žinias itin nišinėse srityse – biodinaminėje, ekologinėje ir gamtinėje žemdirbystėje bei duonos kepime. Siekiant teorines žinias papildyti praktine patirtimi, spalio 7 d. studentai kartu su biodinaminės žemdirbystės dėstytoja praktike Rasa Čiriene vyko į pažintinę ekskursiją pas Širvintų rajono biodinaminius ūkininkus.
Lietuvoje veikia daugiau nei 2 000 ekologinių ūkių, tačiau biodinaminės žemdirbystės principais dirba tik 18 ūkių. Biodinaminis ūkis veikia kaip uždaras ciklas: jame siekiama patiems pasigaminti trąšas, užsiauginti sėklas, ruošti biodinaminius preparatus dirvožemiui ir augalams, atsakingai prižiūrėti gyvulius bei laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų. Apie šiuos principus galima daug pasakoti auditorijoje, tačiau gyvas susitikimas ūkyje leidžia juos suprasti kur kas geriau.
Pirmasis ekskursijos sustojimas buvo Martinėlių biodinaminis ūkis. Tą pačią dieną jame lankėsi ir Baltijos aplinkos forumo suburto „Gerųjų ūkininkų klubo“ nariai. Martinėlių ūkis yra vienas iš Baltijos jūros ambasadorių – iniciatyvos, vienijančios ūkininkus, atsakingai dirbančius aplinkosaugos ir tvarumo srityse. Per šešerius klubo gyvavimo metus tarp 18 Lietuvos ambasadorių net trys yra biodinaminiai ūkiai.
Studentai turėjo galimybę susipažinti su kitais klubo nariais ir jų vykdoma veikla. Ūkininkai dalijosi savo patirtimi auginant žąsis, antis, avis, hailendų, aubrakų, šarolė ir limuzinų veislių galvijus, gaminant mėsos produktus, auginant įvairių veislių pomidorus bei kuriant pridėtinės vertės produktus. Robertas Rastokaitė ir Darius Marcinkus pristatė save bei papasakojo, kodėl pasirinko agroverslo studijas. Klubo nariai džiaugėsi, kad suaugę žmonės ryžtasi studijuoti naujas kryptis ir domisi ūkininkavimo ateitimi.
Martinėlių ūkyje studentai apžiūrėjo ganyklas, naujai pastatytą erdvų galvijų tvartą, susipažino su gyvulių priežiūros principais ir aptarė saugaus darbo ūkyje svarbą. Ūkio šeimininkas Arūnas Martinėlis pasakojo apie nuolat žaliuojančių laukų, galvijų ir sėjomainos reikšmę dirvožemio gyvybingumui bei ūkio aplinkosauginiam balansui. Ypatingas dėmesys ūkyje skiriamas artimam santykiui su gyvuliais, jų socialiniam elgesiui ir gerovei.
Ūkyje sukauptas gausus šių metų derlius – avižos, spelta, rugiai ir grikiai. Arūnas Martinėlis džiaugėsi, kad palankios oro sąlygos, kryptinga sėjomaina, biodinaminis kompostas ir preparatai padėjo užauginti aukštos kokybės grūdus. Studentai taip pat susipažino su ūkyje veikiančiu speltos grūdų lukštentuvu ir granito girnų malūnu, o šeimininkas juos pavaišino speltos manų kruopomis.
Vėliau ekskursija tęsėsi Vyšnialaukyje, biodinaminiame „Bendrame ūkyje“, kuriame kartu ūkininkauja penki šeimininkai. Studentus pasitiko ūkio jaunimas, tarp jų – už gyvulių priežiūrą atsakinga Kotryna McKolgan, po studijų Anglijoje sugrįžusi dirbti į šeimos ūkį. Čia auginami simentalų veislės mėsiniai galvijai, atnaujintos senos fermos, įrengtas kanopų dušas gyvuliams.
Ūkio agronomas Egidijus pristatė komposto gamybos procesus, komposto vartymo techniką ir biodinaminių preparatų naudojimą. Šiltuoju metų laiku, intensyviai vartant ir preparuojant kompostą, jis subręsta per tris–keturis mėnesius. Studentai taip pat apžiūrėjo biodinaminių preparatų saugojimo vietas, purškimo įrangą bei ūkio darbo organizavimo sistemą.
Didelį įspūdį paliko tvarkingos ir jaukios ūkio socialinės patalpos, skirtos darbuotojams intensyviausio darbymetio metu. Ūkyje naudojamas didelio formato Biodinaminis sėjos kalendorius, o skelbimų lentoje aiškiai pateikiama bandų ganiavos rotacija, sėjomaina, darbų eiga ir darbo grafikai. Tai puikus socialinės atsakomybės ir efektyvaus ūkio valdymo pavyzdys.
Į Vilnių studentai grįžo jau sutemus, kupini įspūdžių ir naujų žinių. Gyva pažintis su biodinaminiais ūkiais tapo vertingu įvadu į būsimą teorinį kursą, leido praktiškai pamatyti biodinaminės žemdirbystės principus ir geriau suprasti tvaraus ūkininkavimo svarbą.
ATF dėstytoja Rasa Čirienė.
